Pokytis, palyginti su 2024-12-31: žindenių karvių ▼ −130 / −3,9 % (buvo 3 332), iš viso gyvulių ▼ −270 / −3,8 % (buvo 7 195).
Simentaliai kilę iš Šveicarijos Berno kantono, Simme upės slėnio. Veislė jau prieš kelis šimtmečius paplito Vidurio Europoje ir šiandien yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių galvijų veislių. Europoje simentaliai auginami tiek pienui, tiek mėsai gaminti, daugelyje šalių yra atskiros pieninės ir mėsinės veisimo linijos; Estijos mėsinių galvijų bandose auginami mėsinio tipo simentaliai.
Simentaliai stambaus kūno sudėjimo, dažniausiai rausvai arba gelsvai margi su balta galva ir kojomis; būna tiek raguotų, tiek beragių gyvulių. Veislė paklusni ir rami. Karvės vaisingos ir pieningos, todėl veršelių paros prieaugis didelis. Veršeliai gimsta palyginti stambūs, todėl renkantis bulių reikia atsižvelgti į veršiavimosi lengvumą.
Simentaliai gerai tinka tiek grynaveisliam veisimui, tiek kryžminimui: jie perduoda palikuonims augimo spartą, o motininėje linijoje – pieningumą. Veislė geriausiai auga intensyviau šeriama, tačiau verčiasi ir žoliniais pašarais. Mėsa vidutinio riebumo ir gerai marmuruota.
Pirmieji simentaliai – bulius ir 10 veršingų telyčių – į Estiją atvežti iš Švedijos 2003 metais, į Karula nacionalinį parką.
Faktai
- Kilmė: Šveicarija, Simme slėnis
- Kūno masė: karvės 650–850 kg, buliai 1000–1300 kg
- Spalva: rausvai arba gelsvai marga su balta galva; raguoti arba beragiai
- Privalumai: spartus augimas, pieningos karvės, ramus būdas
- Estijoje nuo: 2003



