Pokytis, palyginti su 2024-12-31: žindenių karvių ▲ +50 / +1,3 % (buvo 3 773), iš viso gyvulių ▲ +322 / +3,8 % (buvo 8 470).
Šarolė kilusi iš Centrinės Prancūzijos, Burgundijos, Charolles apylinkių. Veislė šimtmečius buvo veisiama kaip traukiamieji ir mėsiniai gyvuliai; vėliau ji toliau tobulinta Nièvre regione. Kilmės knyga atidaryta 1864 metais. Šarolė buvo viena pirmųjų žemyninės Europos mėsinių veislių, paplitusių Didžiojoje Britanijoje ir Amerikoje, ir šiandien yra viena svarbiausių mėsinių galvijų veislių pasaulyje.
Veislė stambi, baltos iki kreminės spalvos, trumpa ir plačia galva, ilgu raumeningu kūnu ir tvirtomis kojomis. Būna tiek raguotų, tiek beragių gyvulių. Šarolė galvijai išsiskiria labai sparčiu augimu ir geru pašarų panaudojimu, gerai tinka baigiamajam penėjimui ir kryžminimui su mažesnėmis veislėmis.
Anksčiau veislės trūkumas buvo sunkesnis veršiavimasis dėl stambių veršelių, tačiau selekcija veršiavimosi lengvumą gerokai pagerino. Motininės savybės kiek kuklesnės nei mažesnių veislių, todėl svarbu, kad telyčios gerai išsivystytų iki pirmojo veršiavimosi. Mėsa liesa, didelė liesos mėsos dalis.
Pirmieji šarolė galvijai į Estiją atvežti jau XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau nuoseklus veislės veisimas prasidėjo 2000 metais, kai iš Švedijos buvo nupirktas veislinis bulius; 2002 metais iš Vengrijos ir Švedijos atvežta veršingų telyčių.
Faktai
- Kilmė: Prancūzija, Charolles (Burgundija)
- Kūno masė: karvės 700–1000 kg, buliai 1100–1400 kg
- Spalva: balta iki kreminės; raguoti arba beragiai
- Privalumai: labai spartus augimas, didelė raumenų masė, geras pašarų panaudojimas
- Estijoje nuo: XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaiga (šiuolaikinė veislininkystė nuo 2000)


